mentė

mentė
1 meñtė sf. (2) K, Kv, KI, Als, Krkl, Brt, Gl, mentė̃ (4) KII172, Rdm, Dkš, Sn, Slnt, Plt 1. į galą platesnė lentelė, medinė lopetėlė košei, putrai, mentalui ir kt. maišyti, maišiklis: Išmaišyk mentè košę Mrk. Supila miltus ir maišo mentè Rdš. Su ranka maišinio nemaišyk, paimk meñtę Lnkv. Nudrožk meñtę ir užmaišyk gyvoliams akšelį Dov. Duokit kirvį, atidarę aulį, išsikopsime medų su mente Žem. Jo liežuvis kap mentė̃ Lš. Mentáite sumaišo sviestą Rud. Virė boba košiukę, mentuke minkė, šaukštuku kabino, visiemi dalino LTR(Lš). Reikia putrą virti, reikia ir mentùtę turėti Skr. Mentelè misą, alų, rūgštį arba ir taukus maišo Tr. Padirbk kokią mentikę jovalui maišyti Trg. ║ Br, Dkš, Šn lentelė ratams tepti, dervai, degutui kabinti: Pasiimk meñtę, tepalo ir patepk ratus Skrd. Tepdamas vežimą nesusmaluok mentės kotą Jn. 2. Kl, Akm, Žd, Plng, Rt geležinė lopetėlė bulvėms kasti, kasiklis, gervė: Nuimk nuo trobos mentès, eisiam bulvių kasti Ms. Nė mentė̃s įdurti negali – taip įdžiūvusi žemė Sr. Dabar su meñtėms nėkas bulvių nebkas Kal. Medinėms mentė̃ms kasėm roputes Jdr. 3. Š kastuvas, lopeta: Vyrai, pasimkite mentès ir į darbą! Bsg. Reik kasti stipria mente gale ežės pri augymės duobę S.Dauk. 4. Grv, Alvt geležinė lopetėlė blynams keptuvėje versti: Prapuolė meñtė, ta su peiliu turiu blynus vartyt Gs. 5. Prk [i]mūrininko įrankis skiediniui krėsti ir išlyginti: Mūrininkų mentė̃ KII70. ║ stogadengio įrankis šiaudams lyginti: Ilginiams varyti yra speciali mentė rš. 6. I, Sd, Plt, Kv irklas: Pamatęs pašalė[je] valtį, įlipo, atrado mentę, atstūmė nu pašalio M.Valanč. Ir su mentėms liuobam kabinėties, pakliuvę į gožas Plng. Su viena mentè taip greit nepaplauksi kaip su dvim Vkš. Valčių yra su daug porų menčių Mžk. Į marias žvejai tura meñtę pasistumties Dov. 7. TechŽ51 vandens rato, vėjo malūno sparno, turbinos ar kitų panašių mašinos dalių plokštė: Iš pradžių buvo manęs drobę susukti ir, kaip paprastai, pritvirtinti prie išilginės [malūno sparno] rėmo mentės J.Avyž. Vėjo ratas sudarytas iš 4 menčių (sparnų) rš. ║ vandens griebiamoji irklo dalis: Mentės išlinkis rš. 8. R318, K anat. plokščias trikampis kaulas viršutinėje nugaros dalyje (scapula): Navikas jai an mentė̃s augo Gs. Ars pats, net jam mentės braškės Rdm. ║ skerdienos petelis: Kumpiai ir mentės gerai įsūdomi sp. Išviriau visą mentę, ir tep tik suraitojo (suvalgė) visą Smn. 9. prk. liežuvis: Visai, vaikeli, negražu seniem žmonėm rodyt savo meñtę Alvt. Jo mentė kap lopeta Arm. Neiškišdinėk savo mentės, ba kap duosiu per dantis, tai greit atsikąsi! Nč. 10. Lz dalgio galąstuvas, pustyklė.
◊ ant meñčių paguldýti (padė́ti)
1. parmesti aukštielninką imtynėse: Kap stvėrė, i tuoj pagul̃dė ant meñčių Gs.
2. prk. nugalėti, įveikti: Oportunistai turi būti viešai padėti ant menčių (sov.) rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • mente — / mente/ s.f. [lat. mens mĕntis, affine al lat. meminisse e al gr. mimnḗskō ricordare ]. 1. a. [complesso delle facoltà intellettive e psichiche dell uomo: farsi guidare dalla m. ] ▶◀ intelletto, psiche, spirito. ‖ ragione, raziocinio. ⇓ criterio …   Enciclopedia Italiana

  • mente — sustantivo femenino 1. Conjunto de capacidades intelectuales del individuo: Este estudio trata de los poderes de la mente humana. 2. (no contable) Pensamiento: No se le iba de la mente la imagen del choque de trenes. Se le ha quedado grabado en… …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

  • mente — MÉNTE (Liv.) Element secund de compunere savantă, cu ajutorul căruia se formează adverbe de la adjective. [< it., sp., port. mente, cf. lat. mens – minte]. Trimis de LauraGellner, 05.06.2005. Sursa: DN  MÉNTE elem. manieră, mod . (< it.… …   Dicționar Român

  • Mente — bezeichnet eine mit Pelz verzierte Jacke, Uniformteil der Husaren Mente ist der Nachname folgender Personen: Rosine Elisabeth Mente (1663–1701), auch „Madame Rudolfine“, morganatische Ehefrau Herzog Rudolf Augusts von Braunschweig Wolfenbüttel,… …   Deutsch Wikipedia

  • -mente — [propr. ablativo del lat. mens mentis in locuz. come sagaci mente (Lucrezio) con mente, con disposizione d animo sagace ]. Suff. con cui si forma in ital. la massima parte degli avv. tratti da agg. qualificativi (brevemente, lungamente, ecc.) …   Enciclopedia Italiana

  • mente — (Del lat. mens, mentis). 1. f. Potencia intelectual del alma. 2. Designio, pensamiento, propósito, voluntad. 3. Psicol. Conjunto de actividades y procesos psíquicos conscientes e inconscientes, especialmente de carácter cognitivo. de buena mente …   Diccionario de la lengua española

  • mente — s. f. 1. Parte do ser humano que lhe permite a atividade reflexiva, cognitiva e afetiva. = ENTENDIMENTO, ESPÍRITO, INTELECTO, PENSAMENTO 2. Armazenamento de experiências vividas. = MEMÓRIA, LEMBRANÇA 3. Disposição de espírito. 4. Aquilo que se… …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • mentė — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Irklo galas, irkluojant nardinamas į vandenį. Yrio metu mentė, skrosdama vandenį, verčia valtį plaukti. atitikmenys: angl. blade; blade of paddle vok. Riemenblatt, m; Ruderblatt, n rus. лопасть …   Sporto terminų žodynas

  • -mente — (Del lat. mente, abl. de mens, tis, inteligencia, propósito). elem. compos. Forma adverbios a partir de adjetivos. Fácilmente, pobremente …   Diccionario de la lengua española

  • Mente — Mente, eine reich mit Pelz verbrämte Jacke; Theil des ungarischen Nationalcostüms …   Pierer's Universal-Lexikon

  • mente — 1. parte del cerebro donde se sitúa la actividad mental que permite conocer, razonar, entender, recordar, pensar, sentir y reaccionar y adaptarse al entorno y a todos los estímulos externos e internos. 2. conjunto de todos los procesos… …   Diccionario médico

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”